Grožio ir sveikatos receptai

  • Augalai kaip ir žmonės, turi savo likimus...

    Geros savijautos tradicijos, formuotos per šimtmečius, - išsiskiriančios puikiu augalų savybių bei jų teikiamos naudos išmanymu, atkeliavo iki mūsų dienų.

    Vienuoliai sugebėjo praskleisti Didžiąją Gamtos paslapčių knygą, ir kai kurie nuostabūs „grožio ir sveikatos“ receptai išliko. Senovės išmintis, suderinta su šiuolaikinėmis kosmetikos gamybos technologijomis, sužibėjo naujomis spalvomis.

    Realizuotos idėjos...

    “Hortus Fratris” kosmetika gaminama farmacinėje įmonėje, turinčioje daugiau nei 50-ties metų veiklos istoriją.
    Firmos koncepcija – sukurti naujos kartos kosmetinius produktus, saugančius odą ląsteliniame lygmenyje.
    Kosmetologai greitai suvokė, kad blogai funkcionuojančias odos ląsteles galima grąžinti gyvenimui ir sulėtinti senėjimo procesus. Kosmetika, praturtinta tam tikrų vaistinių augalų ekstraktais, suteikia energijos odos ląstelių gyvybinei veiklai ir atsinaujinimui.

    Augalų naudojimo gydymo tikslams istorija žymiai ilgesnė nei dokumentuose užfiksuota žmonijos istorija. Dar 2735 metais pr. m. e. kinų imperatorius Shen Nung parašė mokslinį traktatą apie augalus, kurie naudojami iki mūsų dienų. Pavyzdžiui, ephedra ir dabar naudojama kvėpavimo takų susirgimams gydyti.

    Be aktyviųjų komponentų, augaluose yra mineralinių medžiagų, vitaminų, eterinių aliejų, glikozidų, alkaloidų, bioflavonoidų ir kitų medžiagų, kurios kartais vaidina lemiamą vaidmenį, apsprendžiant vienokias ar kitokias augalų savybes.
    Botanikai teigia, kad augalų jėga slypi visų sudedamųjų dalių tarpusavio sąveikoje. Augalai naudojami gydymui, o taip pat ir grožio receptūrose, sinergiškai sąveikauja tarp visų ingredientų – žinomų ir nežinomų.

    Šiuos principus suprato jau vienuolynų broliai, užsiimantys gydymu žolėmis.
    „Hortus Fratris“ kosmetika sukurta pagal išlikusias receptūras, kuriuose augalai puikiai dera tarpusavyje, švarūs energetiškai ir padeda odai pačiai susitvarkyti su savo problemomis.

    Europinis Bukas – Fagus Sylvatica L.
    Grakštus medis pilka žieve, pailgais elipsoidiškais lapais. Sutinkamas Centrinėje Europoje ir Kaukaze. Bukas – ilgaamžis medis, jo "gyvenimo" trukmė - iki 500 metų.

    Senovėje bukas įkūnijo žinių troškimą, nes jo plona lygi žievė buvo naudojama kaip popierius laiškams. Taip pat buko lapais buvo šeriami gyvuliai, todėl jis asocijavosi su maistu. Liaudies mitologijoje bukas tapo pažinimo simboliu protui ir sielai. Tai nepaprastas medis. Mūsų senoliai tikėjo, kad užminus norą ir pakankamai ilgai nešiojant buko vytelę prie savęs, noras išsipildys. Yra ir daugiau įvairiausių būrimų, susijusių su bukmedžiu. Runų šamanai tikėjo, kad buko medis yra senovės išminties sargas, kuris savo paslaptis atskleidžia tik žmonėms, turintiems pažinimo sielą ir nešantiems širdyje meilę pasauliui. Bukmedis – dešimtosios runos NYYD medis, jungiantis požeminį ir antžeminį pasaulius per šamanų praktiką ir mirtį. Bukas leidžia žmogui mokytis iš savo patirties bei išvengti praeities klaidų.

    Gydomosios buko savybės buvo žinomos jau vienuoliams. Pastaruoju metu buko pumpurų ekstraktas plačiai taikomas „Hortus Fratris“ kosmetinių preparatų gamyboje kaip pagrindinis komponentas, atstatantis odos gyvybingumą ir skatinantis atsinaujinimą.

    Iš buko išgaunamos aktyviosios medžiagos:

    • Gvajakolas,
    • krezolai,
    • gratulinas R.,
    • ir kt.


    Liaudies medicinoje buko žievė ir pumpurai buvo naudojami esant įvairios kilmės odos susirgimams, o taip pat įtrynimams prie podagros ar reumato. Buko žievė kartu su beržo ir tuopos augaline žaliava įeina į aktyvuotos anglies tablečių sudėtį kaip adsorbentas apsinuodijus.

    Kad pasipriešintų nepalankiems aplinkos faktoriams, oda diena iš dienos privalo kaupti jėgas. Priešingu atveju ląstelės nusilpsta ir kyla grėsmė jų išgyvenimui
    Odos senėjimo požymiai pasireiškia įvairiai: keičiasi odos mikroreljefas (atsiranda raukšlės), padidėja odos sausumas, pablogėja elastingumas, - oda plonėja, apdrimba, papilkėja.

    Visus šiuos simptomus galima sumažinti atstačius odos ląstelių gyvybinius ryšius.
    Šios užduoties realizavimui buvo panaudotos aktyviosios medžiagos, esančios buko pumpurų ekstrakte.

    Aktyviųjų medžiagų charakteristika:

    Prisotintas augaliniais fermentais ir proteinais, "Hortus Fratris" kosmetikoje esantis buko pumpurų ekstraktas atlieka labai svarbų darbą:

    • aktyvina ląstelių gyvybingumą;
    • mažina odos sausumą, suglebimą;
    • didina elastingumą;
    • sudėjus visus šiuos faktorius į vieną – lėtina odos senėjimo procesus, mažina raukšlelių gylį.

    Kosmetikos su buko pumpurų ekstraktu privalumai:

    • Atgaivina odos ląsteles ir prisotina audinius deguonimi;
    • Gerina gyvų ląstelių metabolizmo procesus;
    • Stimuliuoja viduląstelinius gyvybinius procesus, natūralų odos atsinaujinimą;
    • Aprūpina odos ląsteles reikalingomis maisto medžiagomis;
    • Skatina ląstelių regeneraciją ir reprodukciją.


    Rose of Jericho (Jerichoninė atgaiva, arba Jerichono rožė, liet.) – Anastatica Hierochuntica L.


    Karštis. Bekraščiai smėlynai apipučiami vėjo. Nuo begalinio karščio irstančios uolos padengia smėlėtą dirvą pilkai juodomis akmenų skeveldromis, kurios geltonai raudoname paviršiuje išsiskiria kaip tamsios dėmės, – tai dykuma.

    Dykumos susiformuoja ne dėl maisto medžiagų trūkumo, bet išimtinai dėl sauso klimato. Ką daro vanduo su dykuma – parodo oazės.

    Dykuma - Rose of Jericho gimtinė. Dykumų augalai atitrūksta nuo smėlio dirvos paviršiaus ir vėjo genami keliauja, kad pratęstų savo giminę.
    Botanikai Rose of Jericho vadina keletą rūšių vienmečių dykumos augalų:

    • Asteriscus pygmeeus Coss.et Dur.,
    • Anastatica Hierochuntica,
    • Odontospermum pygmaeum,
    • Selaginella Pilifera,
    • Brunsvigia,
    • ir dar grupę kitų – Parmelia esculenta dykumos kerpių.

    Šias kerpes vėjo audros nuplėšia nuo uolų ir su smėlio masėmis neša per dykumas, kol kur nors vėl jų sporos manų kruopų pavidalu prisitvirtina prie dirvos paviršiaus. (Ar ne ši „dangaus mana“ maitino žydų tautą keliaujant per dykumą?). Kai subręsta sėklos, Rose of Jericho dykumų augalai sudžiūsta ir susisuka į nedidelius apvalius krepšelius, kurie nulūžta nuo šaknies ir vėjo ridenami pradeda atskirą gyvenimą. Pajutusios drėgmę sėklos išsibarsto, išburksta ir sudygsta. Krepšelio vytelės- lapeliai higroskopiški ir esant drėgnam orui išsiskleidžia, taip prasideda naujas gyvybinis ciklas.

    Anastatica Hierochuntica - vienintelis mums žinomas kryžmažiedžių šeimos vienmetis augalas Jericho rožės pavadinimu. Smulkus vienmetis augalas, pailgais lapais, baltais smulkiais žiedeliais ir išpūstomis dvisėklėmis ankštimis. Ši rūšis auga smėlėtose Arabijos stepėse.

    Kai Jericho rožė peržydi ir sudžiūsta, ji susiraukšlėja, pavirsta į nedidelį gumulėlį, kuris pakliuvęs į vandenį išbrinksta, išsiskleidžia ir išsitiesia. Vienuoliai tikėjo, kad toks augalo prisikėlimas kaskart vis naujam gyvenimui priklauso nuo stebuklingų galių turinčių vietų, kuriose jis auga. Jericho rožė Palestinoje sutinkama tik prie Negyvosios jūros krantų. Jericho apylinkėse sutinkama kita Jerichono rožės rūšis – Asteriscus pygmeeus Coss. et Dur., pasižyminti tokiomis pat savybėmis ir vegetacija, kaip ir Anastatica Hierochuntica, todėl abu augalai turi bendrą pavadinimą. Būtent šios dvi augalų rūšys dažniausiai įvardijamos kaip „Jericho Rose“.

    Jericho rožė – gamtos stebuklas. Augalas, sugebantis išgyventi ekstremaliose sąlygose, be vandens ir dirvožemio, kęsdamas šaltį ir karštį, o gavęs drėgmės virsta aksomo švelnumo žaliu, gražiai besiskleidžiančiu augalu.

    Kryžiuočiai, o vėliau ir viduramžių piligrimai šį stebuklą iš Pažadėtosios žemės parvežė į Europą. Pasakojama, kad pabėgdama iš Nazareto į Egiptą, Mergelė Marija palaimino Jericho rožę ir tuo amžiams ją išgarsino.

    Poveikis:
    Daugybė tyrinėtojų aprašo vandens, kuriame pražydo Jericho rožė, gydomąsias savybes, ir siūlo naudoti kompresams gydant žaizdas, vonioms prie odos bėrimų, egzemų, dermatitų ir kitų odos susirgimų. Šį vandenį tinka net gerti.

    Jerichoninė atgaiva padeda atgauti jėgas po ligos ir silpnumo periodų. Pirmiausia ji suaktyvina ryšį su žemės energija, todėl yra itin naudinga moterims pirmomis savaitėmis po gimdymo.

    Ypatumai: sausa Jericho rožė gali išbūti metų metus, o paskui vėl atsigauti ir išskleisti visu grožiu.

    Energetiniai virpesiai: sudžiuvęs augalas skleidžia tik silpnus lėtus impulsus. O iš žaliuojančios, iki soties vandens prisigėrusios "atgaivos" vidaus kyla besisukantis gyvybinės energijos verpetas, skleidžiantis teigiamą energiją.

    Savybės: Jericho rožė - „ gyvybės, atsinaujinimo augalas“- unikaliai gyvybingas gamtos stebuklas.

    Pastaruoju metu iš Brunsvigia radulosa yra išvesti nauji bioaktyvūs alkaloidai, kurie naudojami kuriant vaistus piktybinių auglių, taip pat ir melanomos, gydymui.
    Dėl Jerichoninės atgaivos augalinio ekstrakto oda giliai drėkinama, prisotinama gyvybinės energijos, išsivalo iš vidaus, tampa skaisti. Sulėtėja raukšlelių formavimasis, išsilygina jau susidariusios.

    Naudojant kosmetiką su Anastatica Hierochuntica augaliniais ekstraktais, sustiprėja odos imuninės-apsauginės savybės, atsistato odos rūgštinės mantijos pH, pagerėja odos galimybės absorbuoti drėgmę iš oro, pagerėja odos TEWL indeksas.


    Pilkasis riešutmedis, - Hamamelis Virginiana L.

    Hamamelis virginiana – stebuklingas riešutmedis. Tai krūmas arba nedidelis iki 9-10 metrų aukščio medelis, kilęs iš Šiaurės Amerikos Atlanto vandenyno pakrančių, augantis prie Juodosios jūros Kaukaze, taip pat Rytų Azijoje. Sukultūrintas auga ne aukštesnis kaip 2-3 metrų. Lapai tamsiai žali, atvirkščiai elipsoidiški, užaštrinti ir viršūnėlėje dantyti. Lapų ilgis 6-15 cm. Rudenį lapai pagelsta, o po to raudonuoja. Žiedai geltoni, kvapnūs. Žiedų lapeliai susisukę kaip kaspinas, jų ilgis būna iki 2,5 cm. Medelis žydi spalio-lapkričio mėnesį, kai nukrenta lapai. Šaltyje žiedų lapeliai susisuka, o atšilus orui vėl išsiskleidžia. Vaisiai kiaušinio formos, subręsta tik sekančių metų vasarą, sunokę eižėja nuo viršūnės, o sėklos išsibarsto vieno metro diametru apie augalą. Tai spalvingas, dekoratyvus augalas.

    Bioaktyvios medžiagos

    Hamamelio ekstraktas gaunamas iš medžio kamieno, šakų ir lapų - garo destiliavimo būdu. Jis veikia odą raminančiai. Taninai, eteriniai aliejai ir flavonoidai - veikliosios hamamelio medžiagos.

    Hamamelio lapuose ir žievėje randami:

    • flavonoidai - kvercetinas, izokvertecinas, oligo proantocianidinai;
    • katechinai – katechinas, halokatechinas, epikatechinas gallat, epihallokatechinas gallat;
    • taninai (~5%) – hamamelitaninas;
    • eterinis aliejus (0,01 – 0,5%).

    Savybės: Hamamelio ekstrakto bioaktyvios medžiagos kraujagyslių sistemai turi dvigubą poveikį:

    dėl vitamininio flavonoidų ir katechinų efekto dalyvauja angliavandenių apykaitoje, stiprina kraujagyslių sieneles ir kapiliarus,
    taninai padeda veninio kraujo nutekėjimui.

    Gydomasis poveikis ir taikymas:

    Hamamelio veikliosios medžiagos padeda mažinti kraujospūdį, tepalai su hamameliu slopina varikozinį venų išsiplėtimą, nuima sunkumą kojose, mažina hemorojinius sindromus, gerina kapiliarų tamprumą, mikrocirkuliaciją. Lapai naudojami esant flebitams, tromboflebitams, žaizdų gydymui, esant plaučių paburkimui.

    Vokietijos higienos tarnyba rekomenduoja gerti hamamelio lapų ir žievės arbatą, kaip stiprinančią priemonę esant viduriavimui mokyklinio amžiaus vaikams ir suaugusiems, o taip esant burnos gleivinės uždegimams. Jų atveju taip pat naudojami hamamelio lapų ir žievės ekstraktai bei ištraukos.

    Hamamelis labai dažnai naudojamas homeopatijoje. Homeopatiniai hamamelio preparatai gaminami iš žalių žydinčių hamamelio vytelių ir šaknų. Iš hamamelio gaminami tepalai venų uždegimui gydyti, dedami kompresai, o taip pat geriami homeopatiniai vaistai su žemu potencijavimo laipsniu arba net pirminis antpilas. Homeopatiniai preparatai su hamameliu naudojami esant skausmingoms mėnesinėms.

    Perdozavus hamamelio preparatai gali sukelti skrandžio ir žarnyno sudirginimą.

    Hamamelį galima naudoti kaip priešuždegiminę priemonę esant dermatitams ir egzemai (niežuliui). Hamamelio lapų kompresai mažina kraujosruvas, stabdo kraujavimus, gerina odos būklę esant nušalimams. Hamamelyje esančios veikliosios medžiagos pasižymi rišlumu, mikro įtrūkimus užgydančiu bei bakteriostatiniu poveikiu.

    Be viso kito, hamamelyje esantys flavonoidai ir proantocianidinai – galingi antioksidantai, kurie apsaugo odą ir kraujagyslių sieneles nuo laisvųjų radikalų pažeidimų.

    Kosmetiniai preparatai su Hamameliu mažina ir normalizuoja riebalinių liaukų sekreciją, turi priešuždegiminį, nuskausminantį poveikį. Tonizuoja ir gaivina odą.

     

    Kartusis migdolas - Prunus dulcis L.

    (Prunus dulcis (Mill.) D. А. Web var. amara (DC.) Buchheim (Prunus amygdalus Batsch var. amarа Focke).

    Šeima: Rosaceae;
    Farmakologinis pavadinimas: Amygdali amarae semen;
    Botaninė charakteristika:
    Dygus medis, auga iki 3-8 metrų aukščio. Rausvai baltais žiedais. Sukultūrintas migdolas be dyglių, didelė formų įvairovė. Migdolo gimtinė Kinijos ir Mažosios Azijos subtropikai ir Šiaurės Afrika. Sukultūrintas augalas auginamas daugelyje šalių, ypatingai prie Viduržemio jūros, Izraelyje, Kalifornijoje. Taip pat mėgstamas medis soduose, žydėdamas skleidžia svaiginantį marcipanų kvapą, pagal vaisių pobūdį – kaulavaisis.
    Migdolas dažniausiai sutinkamas dviejų tipų: saldusis ir kartusis.
    Saldusis migdolas neturi aromatinio aliejaus.

    Veikliosios medžiagos: almond oil, baltymai, glitimas, fermentai, D-amygdalinas, cholinas, asparaginas, vit.C, vit.A, vitaminai B1 ir B2 , kalcis, fosforas ir kt.

    Gydomosios savybės ir panaudojimas:

    Pagrindinis aliejus išgaunamas iš vaisių, presavimo būdu.
    Baziniame augaliniame aliejuje nėra benzaldehido ir jis plačiai panaudojamas medicinoje ir kosmetologijoje.
    Medicinoje aliejus naudojamas kaip vidurius laisvinantis vaistas, prie bronchitų, kosulio, tulžies latakų, inkstų ir šlapimo pūslės uždegimų, mažina skausmus raumenyse.
    Kartusis migdolas pirmiausiai naudojamas homeopatijoje – sergant astma, difteritu, o taip pat kaip prieskonis ruošiant maistą.

    Pastaruoju metu rektifikuotas karčiojo migdolo aliejus naudojamas maisto pramonėje – konditerijoje, nors aromatizuojant produktus, dabar dažniau naudojamas sintetinis benzaldehidas.

    Poveikis: nuskausminantis, antispazminis, lengvai narkotinis, prieškirmėlinis.
    Gavyba:

    Aromatinio aliejaus ekstrahavimas atliekamas destiliacijos garais būdu. Iš pradžių migdolo riešutai presuojami ir užmerkiami šiltame vandenyje 12-24 val. Per šį laiką susidaro ciano- vandenilinė rūgštis, kurios nėra žaliuose riešutuose. Po to migdolų aliejus rektifikuojamas, taip pašalinama ciano-vandenilinę rūgštis.

    Charakteristika: lengvas bespalvis skystis su charakteringu marcipanų kvapu.

    Sudėtis: 95% benzaldehido ir 5% ciano-vandenilinės rūgšties.

    Gryno migdolų (100%) alejaus savybės:

    • stimuliuoja odos ląstelių regeneraciją, jaunina odą;
    • naudojamas raukšlėtos veido, rankų ir viso kūno odos maitinimui ir lipidinio odos balanso atstatymui;
    • drėkina ir maitina visų tipų odą, tame tarpe labai sausą-dirglią, ir vystančią.
    • labai turtingas grožio vitaminu E ir riebiosiomis rūgštimis: oleic ~ 67%, palmitic ~ 8%, linoleic ~ 28%, linolenic – 0,3%.
    • pristabdo raukšlelių formavimąsi odoje.

    Plikasis saldymedis - Glycyrrhiza glabra L.

    Plikasis saldymedis rašytiniuose šaltiniuose(kinų knygoje Pen Tsao Ching) buvo paminėtas prieš 5 tūkstančius metų. Pilkasis saldymedis – vienas populiariausių vaistinių augalų ne tik Kinijoje, bet ir pas mus. Rekomenduojamas naudoti kaip natūralus produktas, turintis apsauginių savybių ir teigiamai veikiantis virškinamąjį traktą.

    Saldymedžiai (Glycyrrhiza) savaime auga Vakarų Europos pietuose, Viduržemio pajūrio srityje, mažojoje Azijoje, Irane, Turkijoje, Afganistane, Kinijoje, Rusijos europinės dalies pietiniuose rajonuose, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje, Vakarų Sibiro rajonuose.

    Kinijoje saldymedis pagal populiarumą yra antroje vietoje po ženšenio. Šaknys labai saldžios, turi medžiagų, 50 kartų saldesnių už cukrų. Džiovintos šaknies duodama kramtyti vaikams, nes valo dantis ir gydo dantenas. Anksčiau Šiaurės Amerikoje operos dainininkai prieš lipdami į sceną kramtydavo gabalėlį Glycyrrhiza lepidota, kad neišdžiūtų balso stygos.

    Daugiausia saldumo sukaupia plikasis saldymedis.

    Veikliosios medžiagos: Licorice root randami stipriai veikiantys glikozidai, flavonoidai, saponinai. Labiausiai ištirtas glicirrizinas, kuris turi panašų kaip kortikosteroidinį poveikį, todėl fitoterapeutai mielai naudoja saldymedžio šaknies ekstraktus esant reumatoidiniams sąnarių skausmams.

    Šakniastiebyje ir šaknyse yra glicirizino (23 %), flavonoidų, eterinio aliejaus, askorbo rūgšties. Saldymedyje esanti gliceritino rūgštis sudėtimi yra panaši į antinksčiuose gaminamą hormoną kortizoną. Šis hormonas reguliuoja vandens ir druskų apykaitą organizme.

    Kada saldymedžio vartoti negalima

    Saldymedžio šaknies naudojimą riboja tai, kad jos negalima naudoti esant padidintam kraujospūdžiui. Dėl mineralkortikoidinio veikimo saldymedis pašalina iš organizmo kalį, todėl prieš naudojant šlapimą varančius preparatus reikalinga gydytojo konsultacija.

    Liaudies medicinoje saldymedžiu gydomas kosulys, astma, inkstų ir šlapimo pūslės ligos, gastritas. Kartu su kitais augaliniais preparatais šaknis dažnai vartojama atsikosėjimui palengvinti ir kaip švelni vidurius laisvinanti priemonė.
    Saldymedis ypač tinka, kai kamuoja tuberkuliozė, bronchitas, skrandžio opaligė.

    Kinijoje saldymedžiu gardina mėsos, karštus vaisių patiekalus, konditerijos gaminius. Mongolijoje saldymedžiu aromatizuojami gaivieji gėrimai, o šaknies ekstrakto dedama į miltinius patiekalus. Saldymedis tinka obuoliams ir kopūstams raugti.

    Savybės, taikymas medicinoje ir kosmetologijoje:

    Gliceretinė rūgštis naudojama reumatui, odos ir akių uždegimams, dilgėlinei
    gydyti. Saldymedžio preparatai skiriami, kai apsinuodijama arba sergama infekcinėmis ligomis.
    Taip pat saldymedis turi stiprų priešuždegiminį poveikį, palaiko bronchų, virškinamojo trakto gleivinės normalų funkcionavimą, mažina lygiųjų raumenų spazmus.

    Gliceretinė rūgštis – gamtinis estrogenas, gydo ir regeneruoja pažeistas odos vietas, atlieka biostimuliatoriaus funkcijas.
     

    Saldžiavaisis pupmedis (Saldžioji ceratonija) - Ceratonia siliqua L.

    Saldžiavaisis pupmedis plačiai kultivuojamas prie Viduržemio jūros ir drėgnuose Gruzijos, Azerbaidžano subtropikuose. Pastaruoju metu didžiausios saldžiavaisio pupmedžio plantacijos Kipre.

    Medis auga iki 10 metrų aukščio, turi plačią visžalę lają su tankiais, plunksniškais lapais ir smulkiais, surinktais į kuokštus žiedeliais.

    Pupmedžio ankštys užauga iki 25 cm ilgio , 4 cm pločio ir ~1,0 cm storio. Ankštys - rudos spalvos, savaime neatsidarančios. Be sėklų, ankštyse yra sultingas, saldus minkštimas (~50% cukraus).

    Naudojimas:
    Ankštys naudojamos maistui, kaip kavos pakaitalas, kaip pašaras galvijams. Išspaustos iš ankščių sultys naudojamos kaip sirupas ir kaip žaliava spirito gamybai.

    Kosmetologijoje saldžioji ceratonija naudojama kaip ląstelių energetiką stimuliuojanti priemonė.

     

    Jojobos aliejus – Buxus Chinensis L.

    Jojobos aliejus išgaunamas iš Simmondsia chinensis (arba Buxus Chinensis) vaisių. Jo rūšių priskaičiuojama apie 30 ir auga šis augalas Meksikoje ir Arizonoje.
    Jojobos (arba kinietiško buksmedžio) krūmas užauga iki 3 metrų aukščio, o jo šaknys, ieškodamos vandens, gali pasiekti 9-10 metrų gylį.

    Krūmas puikiai prisitaikęs išgyventi dykumoje ir dar įgudrina pasigaminti itin vertingą, išskirtinį aliejų (vašką), kurį garbina viso pasaulio kosmetologai.

    Ypatumai, savybės, panaudojimas:

    Tai kas tas jojobos aliejus? O gal tai visgi vaškas? Cheminiu požiūriu tai būtų skystas vaškas, populiaresnis pavadinimas – aliejus. O jeigu panagrinėsime šio aliejaus savybes, tai atrasime, kad jis praktiškai yra identiškas spermacetui. Taigi banginiai gali ramiai miegoti,- jie liks gyvi ir sveiki. Niekas jų nemedžios, bent jau dėl moterų grožio išsaugojimo.

    Apibūdinant jojobos kredo, tai būtų – „ Jaunystė, grožis, gaivumas“.

    Jojobos aliejus – klasikinis antioksidantas, prasiskverbiantis į giliuosius odos sluoksnius, saugantis lipidus nuo peroksidacinių procesų ir laisvųjų radikalų susiformavimo. Jojoboje esančios aktyviosios medžiagos stabdo odos ląstelių priešlaikinį senėjimą ir mirtį.

    Jojobos aliejus tiesiogiai veikia tikrosios dermos kolageninį karkasą, jį atnaujindamas, rekonstruodamas. Tai subtili gamtinės kilmės medžiaga, kuri veikia odą ir daro ją minkšta, švelnia, elastinga.

    Dėl savo unikalių savybių – atsparumo šiluminiam poveikiui ir oksidavimuisi, jojobos aliejus kosmetiniuose produktuose naudojamas kaip biologiškai aktyvių sudėtinių medžiagų tekstūrų stabilizatorius. Dėl jo oda gelbstima nuo įvairių cheminių stabilizatorių ir konservantų.

    Be to, ko gero, viena svarbiausių jojobos savybių - hidrolipidinio epidermio barjero funkcijų optimizavimas. 25% odos riebalo, saugančio epidermį nuo pažeidimų, sudaro vaškai, identiški jojobos vaškams. Todėl jojobos aliejus lengvai prasiskverbia pro epidermio barjerą, atstatydamas jį ir išsaugodamas sveiką. Skverbdamasis pro odos barjerus, jojobos aliejus palieka odos paviršiuje orui pralaidžią apsauginę plėvelę (galima sakyti, užlopo epidermį).

    Negalima nepaminėti ir jojobos keratoplastinių savybių atstatant pažeistų plaukų elastingumą ir blizgesį, stiprinant nagus, gaivinant plonas, silpnas blakstienas ir antakius.

    Jojobos aliejus – puikus bazinis pagrindas aromaterpiniuose mišiniuose. Nuostabiai dera kuriant atjauninačias kompozicijas su rožės, sandalo, mirros, nerolio, jazmino eteriniais aliejais. Tokių kompozicijų efektyvumas atliekant, pavyzdžiui, kūno masažus, padidėja kelis kartus.

    Jojobos aliejus kartais vadinamas „gamtiniu auksu“. Vertingiausias komponentas kuriant kosmetines priemones įdegiui, nes stimuliuoja odos bronzinio atspalvio susiformavimą.

    Antioksidantinis, atjauninantis, regeneruojantis, drėkinantis, priešuždegiminis veikimas dar pridedant ląstelių biosintezės procesų stimuliaciją (tarp jų ir melanino sintezės), efektyvesnis vitamino D įsisavinimas odoje – visa tai priklauso panegirikai, skirtai jojobos aliejui.

     

    Paprastoji liepa – Tilia vulgaris L.

    Paprastoji liepa – šakotas, lygios žievės medis, auga iki 30 metrų aukščio. Širdelės formos lapai ryškiai žali, geltoni, stipraus kvapo, puokštės formos žiedai. Auga visame šiaurės pusrutulyje ir Europoje. Be Tilia vulgaris yra dar keletas rūšių: Tilia platyphilla ir Tilia cordata.

    Liepų žieduose yra eterinio aliejaus, gleivių, rauginių medžiagų, organinių rūgščių, cukrų, karotino, vitamino C, lapuose - fitoncidinių medžiagų, glikozidų, sėklose – riebalų, kurie primena migdolų ar persikų aliejaus skonį.

    Tradiciškai geriama liepžiedžių arbata turi atpalaiduojantį poveikį. Liepžiedžiai dar naudojami pagerinti virškinimui, esant pykinimui, peršalus, sergant tachikardija.

    Medus naudojamas peršalus. Namų sąlygomis ir liepžiedžius ir medų, galima naudoti ne tik sutrikus virškinimui, bet ir kilus galvos, kepenų skausmams, o taip pat migrenos priepuoliams ar kamuojant nemigai.

    Poveikis:

    • priešspazminis;
    • prakaitavimą skatinanti priemonė;
    • šlapimą varanti;
    • sedatyvinė;
    • tonizuojanti;
    • sutraukianti gleives priemonė.

    Veikliosios medžiagos:
    Veikliųjų medžiagų ekstraktai gaunami ekstrahavimo būdu iš sausų žiedų (konkretas ir absoliutas). Iš žaliavos daugiausia išgaunamas farzenolas ir vaškas. Konkretas – trapi masė tamsiai žalios spalvos, medaus-žolių aromato. Absoliutas – pusiau kieta, geltonos spalvos, sausos žolės kvapo masė.

    Naudojimas kosmetikoje:

    • Galima vartoti visų liepos rūšių žiedus, lapus, brazdą, pumpurus, sėklas ir net kai kurią medieną.
    • Liepų žiedų ekstraktą galima naudoti šiurkščios, raukšlėtos odos stangrinimui, riebios odos valymui.
    • Žiedų nuoviru dezinfekuojama burnos ertmė, plaunama galva, slenkant plaukams.
    • Lapai ir pumpurai naudojami turint furunkulų, - skausmo mažinimui ir odos minkštinimui, dezinfekavimui.
    • Medienos nuoviru dezinfekuojami kambariai ligonių, sergančių infekcinėmis ligomis.
    • Pastaruoju metu Tilia vulgaris plačiai naudojama aukščiausios klasės kvepalų gamyboje.

     

    Avokado medis – Avocado tree L.

    Avokado aliejus išgaunamas iš avokado vaisių. Plačiai naudojamas kosmetinių preparatų gamyboje.

    Savybės:

    • stimuliuoja kraujotaką;
    • padeda aprūpinti odos audinius deguonimi;
    • naudojamas kasdieninėje viso kūno odos priežiūroje, kosmetinių produktų sudėtyje;
    • turi fotoapsauginių savybių.



     

    Mielės - Faex

    Puiki normalios, sausos, jautrios, vystančios odos priežiūros priemonė. Mielių sudėtyje yra platus spektras vitaminų, tarp jų A, B, E K ir mikrolelementų.

    Stimuliuoja medžiagų apykaitos procesus odoje.

    Mielės - vitamininis preparatas, naudojamas riebios odos priežiūrai, esant furunkuliozei, ar pūlingam odos uždegimui, tai pat esant vitamino B trūkumui. Puikiai valo nešvarią riebią komedoninę odą, nuima mimikos raumenų spazmus.

     

    Paprastasis kvietys - Triticum aestivum L.

    Mokslininkų tvirtinimu, kviečiai - pati seniausia grūdinė kultūra žemėje. Archeologų radiniai rodo, kad su kviečiais žmogus susipažino dar iki žemdirbystės pradžios.
    Varpinių šeimos, 60-150 cm aukščio vienmetis arba žiemkentis augalas.

    Kviečių sudėtyje yra iki 25 % baltymų, 60-64 % angliavandenių, riebalų, vitaminų, fermentų, mineralinių medžiagų.

    Naudojimas kosmetologijoje:

    Kosmetikoje naudojami kviečių miltai, sėlenos, aliejus. Kviečių sėlenas galima naudoti gaivinančioms ir tonizuojančioms kaukėms. Dėl fermentinių savybių balina veido odą ir šviesina pigmentines dėmes, tinka prie įvairių odos uždegimų.
    Kosmetika su Triticum aestivum veikliosiomis medžiagomis tinka sudirgintai, pleiskanojančiai, šiurkščiai, sausai, linkusiai į išbėrimus odai.


    SHEA medis - Butyrospermum parkii Kotsch

    Šea medis (Butyrospermum parkii Kotsch)- vienintelis šos rūšies atstovas Afrikos savanų platybėse. Kvapnūs rusvi žiedai žydi nuo gruodžio iki kovo mėnesio. Medžio vaisiai primena avokado su aromatiniu minkštimu.

    Afrikos kontinente jau daugelį šimtmečių naudojamas šea aliejus, išgaunamas iš vaisių kauliukų minkštimo. Medis auga miškingoje savanoje nuo Nigerijos iki Senegalo. Pagal medienos tvirtumą prilyginamas ąžuolui. Gyvena iki 200 metų. Jo žievė tokia tvirta, kad atlaiko savanų gaisrus.

    Beveik visuose istoriniuose XIX a. rankraščiuose apie Afriką minimas šea aliejus. Dar Kleopatros laikais Egipte buvo siunčiami karavanai su moliniais ąsočiais pargabenti aliejaus.

    Šea aliejaus naudojimas kosmetikoje:

    • saugo odą nuo klimato poveikio ir UV spinduliavimo;
    • neleidžia formuotis raukšlelėms;
    • slopina odos sudirginimus ir mikroįtrūkimus;
    • drėkina odą;
    • naudojamas kaip nešiklis poliniams ingredientams patenkant į gilesnius odos sluoksnius.

    Dėl savo unikalių savybių šea aliejus ypatingai rekomenduojamas naudoti kosmetinėse neriebalinėse kompozicijose. Gerai pasiskirsto ant odos ir greitai įsigeria palikdamas malonų lygios, minkštos odos pojūtį.

    Platinti bei kitaip publikuoti nuotraukas bei kitą medžiagą be raštiško administracijos sutikimo griežtai draudžiama!