Vonios druskos

  • Vonios druskos turi labai senas tradicijas. Jau prieš 2 700 metų Kinijoje druskos buvo naudojamos gydomiesiems tikslams, maždaug prieš 1 000 metų gydomąsias druskos savybes pažino ir egiptiečiai. Senovės gydytojai Hipokratas ir Avicena siūlė sveikatą stiprinti ne tik mankštos pratimais, masažo procedūromis, bet ir gydomosiomis voniomis.

    Pagrindiniai druskos elementai yra kalis, kalcis, magnis, sulfatai, bromas, jodas ir chloras. Antibakterinės ir antiseptinės druskos savybės paspartina gijimo procesus, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, mažina infekcijų riziką, stiprina imunitetą, šalina toksinus.

    Vonios druska - efektyviausias būdas užkirsti kelią daugeliui ligų: visų pirma žarnyno, skrandžio opų, urogenitalinės sistemos ir net aukšto kraujo spaudimo pradiniame etape. Tai geras vaistas nuo streso ir spazmų, nes stimuliuoja vegetacinę nervų sistemą, gerina medžiagų apykaitą.

    Jūros druska voniai yra naudinga tiek suaugusiems, tiek ir vaikams. Tiems, kurie nori atsipalaiduoti ir pailsėti, tiks jūros druska su mėtos, levandų, melisos ekstraktais. Norintiems pagreitinti medžiagų apykaitą, atsikratyti celiulito, padės citrusinė druskos vonia - ji yra ypač veiksminga.

    Druskos koncentracija voniai - nuo 100 gramų iki 1 kg. Kosmetinėms vonioms jos pilama 100-300 g. Gydomosioms naudojama daugiau.

    Ryte 10-15 minučių pagulėję 35-36 laipsnių temperatūros tonizuojamoje vonioje, visą dieną jausitės energingi, žvalūs, darbingi. Tuo tarpu vakare vonia rekomenduojama mėgautis kiek ilgiau, 15-20 minučių, o vandens temperatūra turėtų siekti 37-39 laipsnius šilumos.

    Tačiau nereikėtų pamiršti, kad druskos vonia nerekomenduojama:
    • sergant širdies ir kraujotakos sistemos, infekcinėmis ligomis;
    • sergant diabetu, turint per žemą ar per aukštą kraujospūdį;
    • laukiantis kūdikio;
    • esant vyresniam/-ei nei 65 m.

    Tad mėgaukitės druskos voniomis keletą kartų per savaitę ir jų poveikis maloniai nustebins. Toks pasilepinimas gali tapti malonia Jūsų rutinos dalimi.

    Kaip naudotis gydomosiomis voniomis

    Šiuolaikinėje medicinoje gydomosios vonios skirstomos į gėląsias- gėlo, be druskos, vandens ir sudėtines- su jūros druskos, spyglių arba kėnių ekstraktu. Yra dar ir mineralinės, jūrinės, mineralinės dujinės. Bendrosios vonios temperatūra gali būti įvairi: nuo 20°C ir žemesnės temp. vonios vadinamos šaltomis, 25-32°C- vėsiomis, 34-36°C- artimomis kūno temp., 37-39°C-šiltomis, 40-42°C-karštomis. Procedūrų trukmė gali svyruoti nuo 1-2 min.(šaltų ir karštų vonių) iki kelių valandų. Paprastai bendrosios vonios, kurios temp. 36-38°C, trukmė būna 15-20 min.

    Vonioms tinkamos prastos, paprastai į vidų nevartojamos vaistinių augalų dalys: tai visa antžeminė vaistinės ramunės, valerijono, dilgėlės, sukatžolės ir daugelio kitų augalų dalis. Nuovirui vonioms paruošti galima vartoti krūmų ievos, putino, avietės, serbento, kadagio, erškėčio šakas, žievę ir šaknis, pušies ir eglės spyglius, beržo ir kitų augalų lapus.

    Ypač svarbios medžiagų apykaitą reguliuojančios ir bendrai organizmą stiprinančios vonios su tokiais vaistiniais augalais, kaip aviža (žydėjimo metu), lakišius, dobilas, dilgėlė, varnalėša, serbentas (lapai), pušies, balteglės ir kedro spygliai, taip pat asiūklis, rūgtis, takažolė, ramunė, mėta, raudonėlis, čiobrelis ir kt. Gydomosios žolių vonios yra nekenksmingiausios iš visų esamų vaistų, kuriais siekiama didinti organizmo apsaugines jėgas, jo atsparumą nepalankiems poveikiams.

    Žolių vonios gerai veikia kūdikio centrinę nervų sistemą, tai daro jas nepakeičiamu profilaktiniu gydomuoju veiksniu. Bendrai stiprinančios organizmą vaikų vonios gali susidėti iš nedaugelio komponentų. Taigi galima daryti vonias iš lakišiaus, ramunės, čiobrelio, dilgėlės, žydinčios avižos ir kitų augalų, atskirai paimtų, nuoviro, bet geriau juos maišyti vienus su kitais.

    Galimi tokie mišinio variantai:

    • lakišius, ramunė, aviža, čiobrelis;
    • lakišius, dilgėlė, raudonėlis;
    • beržo lapai, juodojo serbento lapai, rūgtis, takažolė, lakišius;
    • dilgėlė, asiūklis, lakišius, plautė, putino šakelės, aviža, čiobrelis.


    Šiuo atveju galima imti visų augalų po lygiai. Vonios su šių augalų antpilu dezinfekuoja, bendrai stiprina organizmą, ramina, reguliuoja medžiagų apykaitą ir kartu efektyviai gydo įvairias alergines ligas, ypač eksudacines diatezes, vaikų egzemas. Antpilas turi malonų, švelnų aromatą.

    Žolių antpilui tinka tik emaliuota, o ne plastmasinė ar cinkuota vonia. Vandens temp. įprastinė- 36-38°C, vonios trukmė 10-20 min. Antpilui paruošti reikia 150-200 gr. žaliavos (iki 15 metų amžiaus vaikų voniai). Žaliavos dozė visoms vonioms, ypač gydomosioms, tiek vaikų, tiek suaugusiųjų, gali būti padidinta kiekvienu konkrečiu atveju. Nuovirui paruošti bendrajai voniai suaugusiam žmogui reikia paimti 500-700 gr. išdžiovintų ir susmulkintų žolių arba 1,5-3,0 kg. natūralaus drėgnumo žaliavos, sudėti ją į 8-10 litrų šalto vandens, užvirinti (šaknis, šakas, stambius stiebus virinti 10-15 min.), duoti pritraukti 40-50 min, perkošti ir supilti į vonią, po to prileisti reikiamą kiekį vandens.

    Maudymąsi gydomosiose voniose turi stebėti gydytojas, kuris kiekvienu konkrečiu atveju nustatys procedūrų temp., periodiškumą ir trukmę. Po vonios nereikia apsiplauti vandeniu, negalima vartoti muilo.

    Pagal V. Korsuno knygą "Augalai ir sveikata"

    Gydomųjų vonių receptai